Žeimenos upė

Beveik visas Švenčionių krašto upes vienija Žeimena – šaltavandenė lygumų upė. Ji toli gražu ne tarp ilgiausiųjų, nes prasideda ir baigiasi Švenčionių krašte. Tačiau Žeimenis (kt. Žeimenys), iš kurio prie pat Kaltanėnų miestelio išteka Žeimena, kas sekundę kliusteli jai vandens, atplukdyto iš daugelio Aukštaitijos ežerų, susisiekiančių sąsmaukomis ir upeliais. Tarp didžiausiųjų Žeimenos maitintojų reikia paminėti visą Aukštaitijos NP ežerų kompleksą, Kretuoną, Lakają, Stirnius, Asveją (kt. Dubingius). Per smėlynus Žeimena teka pietų kryptimi, daug kur panirdama į miškų pavėsius. Čia, tarp daugybės jos vingių, yra užliejamų pievų, o tolėliau nuo jų, pakilumėlėse – senų kaimų.

Iki Švenčionėlių nuskubėjusi 20 km, Žeimena surenka Šventelės (kairiojo intako) bei Kiaunos, Luknelės ir Sirgėlos (dešiniųjų intakų) vandenis. Čia per pušynus tekančios upės vingiai labai vaizdingi.

Žemiau Švenčionėlių į Žeimeną per miškus atskuba Lakaja, nešdama Lakajų ežerų, Peršokšnos upės ir daugelio kitų upelių vandenis. Skubančią tolyn Žeimeną pasitinka du svarbūs kairieji intakai: 28 km Saria ir daug ilgesnė Mera. Ši prasideda Švenčionyse ir čia vadinama Kūna. Išplatėjusi Žeimena greitai pasiekia Pabradę, o čia iš dešinės į ją įteka Dubinga. Šiek tiek žemiau, taip pat iš dešinės, iš miškų atskuba Jusinė. Dar keletas mažų intakėlių, vis gilesnėje vagoje išgraužtų vingių, ir Žeimena įteka į Nerį.

Savo neilgame kelyje upė nesutinka didesnių miestų, tad jos vanduo visada buvo švarus. Žeimena ir jos intakai išsaugojo pačias tikriausias lašišas: kiekvieną rudenį jos plaukia neršti į šias šaltavandenes upes.

Smėlėtos, aukštos Žeimenos pakrantės vilioja turistus. Ypatinga pramoga – vandens turistų maršrutai. Vienais jų nuo Kaltanėnų plaukiama Žeimena ir Nerimi iki pat Vilniaus, kitais keliaujama slėpiningomis, bet įdomiomis Kiauna, Lakaja ir Peršokšna. Įdomūs ir pėsčiųjų maršrutai pažeimeniais. Smėlėtuose Žeimenos krantuose peri spalvingieji tulžiai, vandenyje taškosi klykuolės, didieji dančiasnapiai Žeimenos pakraščiuose daug kur aptinkama bebrų nugraužtų medžių ir babraviečių – šių žvėrelių gyvenviečių. Žeimenoje ir jos intakuose įprastos ūdros ir kanadinės audinės.